Pirmadienis, 06:30. Teka saulė, važiuojame tuščiomis Delio gatvėmis. Taip neįtikėtina matyti šitą miestą tik bundantį. Už poros valandų jis bus neįsivaizduojama ir žodžiais nenupasakojama maišalynė į kurią nersim pilnu tempu ir lėksim į darbą. Bet kol kas grįžtam namo. Tik šį kartą ne iš kelionės, o iš antro darbo. Taip taip, nusprendėm, kad mūsų stažuotojų gaunamų 300USD per mėnesį ne visai užtenka, o kelionėms gali ir visai nelikti. Tad pradėjom dirbti gražiomis ir besišypsančiomis panelėmis. Kaip jau ir anksčiau rašiau, indams turėti savo kompanijoje baltaodį yra prestižas ir jie jaučiasi labai pakylėti, kad konkurento kompanija žiūri su pavydu. Bet visgi ta baltoji klasė taip juos erzina ir taip jie jos nemyli, kad jei tik gali, būtinai stengiasi kokiu nors būdu parodyti, kas čia šeimininkas. Tad jei baltaodis per renginį indui atneša gėrimą arba aptarnauja prie baro, tai indas gali ramiau atsikvėpti dėl savo orumo. Tad taip ir dirbam, nešiojam gėrimus, kartais dirbam už baro, kartais tiesiog stovim prie įėjimo ir šypsomės. Dažniausiai renginiai apsiriboja vestuvėmis, jau per tris savaites čia buvau trijose. Sprogsta viskas nuo pompastikos, blizgesio ir žmonių kiekio. Bet linksma. Kad ir kaip būtų keista, lietuvės, ukrainietės ir rusės čia geriausiai randa bendrą kalbą.
Na o praeitą savaitę prisiregistravom migracijos tarnyboje. Nuo šios mes oficialios Indijos gyventojos! Negalim tik balsuoti. Didelis pliusas tas, kad daugybė turistinių objektų mums kainuos pigiau. Pavyzdžiui įėjimas į Taj Mahal‘ą kainuoja 700Rs, mums kainuos tik 20Rs.
Na ir dar kartą apie indiškus filmus. Į šitą filmą neįmanoma gauti bilietų, visiškas anšlagas, o daina topuose jau kelinta savaitė pirmauja. Kojos pačios kilnojasi ir norisi pašokti :D
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą