Indai ir logika yra du nesuderinami dalykai.
Prisėdome kavinėje ir Julija užsisakė kavos ir pyragėlį. Po minutės padavėjas grįžta: „Atsiprašome, bet pyragėlio neturime“.
Julija: „Gerai, tuomet atneškite tik kavos“.
Padavėjas: „Gerai, bet pyragėlio mes neturime“.
Julija: „Gerai, tuomet tik kavos“.
Padavėjas: „O jums išbraukti pyragėlį iš sąskaitos?“.
Julija: „Tai jūs juk sakot, kad jo neturit“.
Padavėjas: „Taip, tai jums jo neskaičiuoti?“
Julija: „...........“.
Arba situacija darbe. Mano įmonė rengia 2-3 mėnesių programavimo kursus, o jų pabaigoje personalo skyrius padaro trumpą pristatymą apie tai, kaip elgtis pokalbio į darbą metu, papasakoja, kaip jam pasiruošti. Dabar yra naujai sukurta asmeninio tobulėjimo mokymų programa, kur šita tema irgi išsamiai nagrinėjama ir į kurią studentai kviečiami registruotis. Kaip tik šiandien mes turėsim padaryti įvadinę sesiją į ją. Vakar vaikščiojom po auditorijas ir kvietėm studentus ateiti. O šiandien personalo skyriaus mergaitė ateina pas mus ir kaip visada stiliumi „dega, bėgam, dabar“ tempia mus daryti to trumpo pristatymo. Tai mes ilgai bandėm išaiškinti, kad paskui tie patys studentai po paskaitos ateis į tos naujos programos pristatymą ir vėl klausys tą patį antrąkart. Ji nesuprato...
Aš tikrai labai nuoširdžiai nesuprantu, kaip jie čia daro verslą. Jie įmonės viduje nesusišneka, planavimas lygus beveik nuliui, viskas vyksta taip lėtai ir taip chaotiškai, kad man galvoje netelpa, kaip jie čia išvis kažką padaro. O minėtas darbo stilius "dega, bėgam, dabar" varo iš proto... Galim 3 valandas sėdėti ir nieko neveikti, o paskui staiga per sekundę turim lėkti į kitą galą ir kažką daryti. Vienintelis jų paaiškinimas yra: "Just come" ("Tiesiog einam"). Oi kiek pastangų čia reikia susitvardyti ir kokio šefo neapšaukti. Jau ko tikrai išmoksiu per pusmetį, tai kantrybės. Ir vis prisimenu Starkaus žodžius: "Į viską Indijoj reikia žiūrėti su humoru".
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą