Vakar buvau sužadėtuvių vakarėlyje.
Indų didybės manija mane vis dar stebina.
Vakaro esmė tokia, kad jaunoji puse vakaro slepiasi nuo svečių ir
galiausiai su fanfarom ir fejerverkais įplaukia ant scenos, kur jos jau
laukia jaunikis. Mūsų buvo 20 merginų. 5 valandas mus dažė, šukavo, rengė, ir viskas tik tam, kad palydėtume nuotaką iki scenos ir 5 minutes pastovėtume šalia, kol jaunikis užmaus jai žiedą.
Ir vėl kokie 500 žmonių, kalnai maisto, gyvų grupių pasirodymai, profesionalūs filmuotojai, fejerverkai, kokių pas mus net per Naujuosius ne visada pamatysi, prabanga pribloškianti vieta ir dekoracijos. Kuo daugiau ir įspūdingiau, tuo geriau, tuo labiau gali pasipuikuoti prieš gimines ir svečius.
Mūsų choreografas buvo aktorius/modelis/buvęs Mr.India. Jis kas 5 minutes žiūrėjo į veidrodį ir taisėsi savo šukuoseną. Puse vakaro repetavom išėjimą, kaip sustoti, kokias atstumais vaikščioti, kaip zigzagais gražiai pereiti link scenos. Ir ogi kaipgi netikėta, paskutinę minutę staiga viskas pasikeitė, nieko nebereikėjo, ir tiesiog paprastai nužingsniavom.
Beje, apie įvaizdį. Sukneles matot nuotraukoj, jos dar puse bėdos. Dydžiai aišku visiems vienodi, batai irgi 43 dydžio, na bet čia jau nesvarbu. Sušukavo ir tikrąja to žodžio prasme nupiešė veidus taip baisiai, kad mes nusprendėm, jog nuotaka pati jaučiasi negraži, tad sugalvojo šalia savęs pasistatyti krūvą panelių baltaodžiu, ir jas kuo baisesnėm paversti, kad pati gražiau atrodytų. Kas matė ją iš arti, sakė, kad ne kažkoks vaizdelis. Makiažo kiekis ant veido toks, kad net nemalonu žiūrėti...
Vienintelis dalykas, kuris mane tikrai žavi tokiuose renginiuose, tai indiški sariai ir suknelės. Labai moteriška, spalvota ir elegantiška :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą