2012 m. sausio 30 d., pirmadienis

Gimti Indijoje

Jau rašiau anksčiau apie tai, kad mergaitės Indijoje nėra laukiamos. Nes tai reiškia didžiules išlaidas šeimai kraunant jai kraitį, dovanojant dovanas vyro šeimai, apmokant visas vestuvių išlaidas (2000 žmonių...). Todėl abortų skaičius šalyje didėja, ypač tarp didesnes pajamas gaunančių šeimų. Nors įstatymu yra uždrausta sužinoti kūdikio lytį ir matėm ligoninėse ženklus, kad jie neteikia informacijos, bei yra nustatytos 3-5 kalėjimo bausmės, bet jei turi pinigų, viskas įmanoma.

Indijoj moterų/vyrų santykis 933/1000. Palyginimui Lietuvoj jis 2011 metais buvo 1153/1000. Delyje santykis yra 821/1000. Kai kuriuose Punjab regionuose jis yra tik 300/1000. Kas tik patvirtina faktą, jog turtingos šeimos renkasi kūdikio lytį. O neturtingos...

Vyro šeima dažnai kankina merginą vien tam, kad gautų daugiau pinigų iš jos šeimos. Nors tai uždrausta įstatymu dar 1961 metais, niekas nepasikeitė. Paprastai tai būna apdeginimas, kuris neretai baigiasi mirtimi. Pagal statistiką per 2010 metus taip buvo sudegintos 8391 moterys , kas reiškia maždaug 1 mirtį per valandą...

2012 m. sausio 29 d., sekmadienis

Po 3 mėnesių

Man labai patinka fotografuoti gatvės gyvenimą. Mažas parduotuvėles, žmones, sėdinčius tarpdury ir siuvančius, valančius batus, rūkančius, skaitančius, medituojančius. Arba tiesiog sėdėti ant laiptų ir stebėti aplinką.
Bet staigmena staigmena, pagalvokime, ar čia Indijoj tai pavyksta? Man turbūt reikėtų išsitepti veidą šokoladu, apsisukti skara taip, kad tik akys matytųsi, ir dar kokiais 20 cm susitraukti. Tada daugiau mažiau gal ir pavyktų įsimaišyt į minią. Nes dabar kas minutę vis ateina kas nors nusifotografuoti, o jausmas, kad esi stebimas mažiausiai 50 akių neapleidžia niekada. Šiaip indai nėra agresyvūs. Buvę Turkijoj sako, kad ten daug blogiau. Bet visgi tas spoksojimas erzina.

Drąsesni paklausia net kelių klausimų. Juokingiausi jų:
-    What is your good name? Koks tavo geras vardas? – O ar aš galiu turėti bad name? Blogą vardą?
-    How do you find India? Tiesioginis vertimas – Kaip tu radai Indiją? Netiesioginis – Kaip tau patinka Indija? Ir tada visada prisimenu dviejų mano nuostabių draugių patirtį traukiny iš Sicilijos į Milaną, kai atsakymas buvo – On a map! Žemėlapyje!

Jau 3 mėnesiai, kaip aš čia. Važiuodama metro sudariau sąrašiuką dalykų, kurių niekada gyvenime nepamiršiu:

!    Raudonos saulės pilkame danguje.
!    Gatvės vaikų. Dėl nuolatinio maisto trūkumo jie auga labai mažo ūgio, vaikšto visada basi net ir žiemą, kai lauke +10. Jie neprausti, nešukuoti. Niekas nemoko jų kalbėti, nes ir tėvų kalba labai skurdi. Bėga paskui tave ir rodo su rankutėmis, kad nori valgyti. Jeigu sakyčiau, kad jų negaila, meluočiau garsiai. Bet lygiai taip pat aišku, jog visų Indijos, kaip ir viso pasaulio, vaikų neišgelbėsi.
!    Kontrastų. Vestuvių už 2,5mln USD ir gatvės lūšnelių.
!    Smalsių akių.
!    Chajaus.
!    Metro grūsčių ir sprinto, kuris pirmas užsiims vietą atsisėsti.
!    Indų ir kojinių. Spalvotų, dryžuotų, raštuotų. Jos tinka prie bet kokios aprangos, netgi prie klasikinio kostiumėlio. O taip pat kojinių per vieną pirštą. Kad flip flopus būtų galima nešioti.
!    Juodai išdažytų kūdikių akių. Tai turi apsaugoti nuo piktų dvasių.
!    Traukinių, kuriais nuvažiuoti 350 km trunka tiek pat laiko, kiek atskristi iš Helsinkio į Delį.
Beje, faktas apie vestuves. Delyje sezono metu vysta apie 15 tūkst. santuokų tą pačią dieną. Vasaris laikomas vestuvių sezonu. Laukiu nesulaukiu, gal ši kartą pavyks pamatyti jas už 4 mln USD? :DD

Sekmadienis

Šis sekmadienis buvo truputį kitoks - darbingas. Kadangi šeštadienį pasiėmiau laisvadienį ir dirbau antrąjį darbą, sekmadienį teko ateiti į ofisą. Bet tik pusdienį, nes pabėgau į prieskonių turgų ir saldumynų parduotuvę. 
 Straipsnis apie saldumynų ir prieskonių rūšis dar laukia savo eilės, nes reikia pirmiausia viską išragauti ir išbandyti. Tai aš sėkmingai tą ir darau. Nusipirkau visą dėžę skanumynų, rinkausi skaniausią:)

O šeštadienį dirbau karnavale. Kažkoks verslininkas nusipirko žemės plotą, ruošiasi ten statyti gyvenamuosius namus, tai ta proga, kad jis sugebėjo šitą žemę nusipirkti, padarė šventę - atsidėkojimą dievams ir dar bala žino kam. Kalnai maisto, dainininkai, šokėjai, loterijos, cirko artistai, mes, kurios stovėjom prie įėjimo ir šypsojomės. Buvo apie 2-3 tūkst žmonių. Mane indai iki šiol stebina...
Po tokio cirko grįžtu namo, į įprastą gyvenimą:)



O čia pozuoklė, kurią sutikau eidama į darbą :)
Dar vienas nuotykis, kurio nepasakojau. Neseniai visai atsitiktinai sutikom australą, kuris keliauja vienas, tik ką atskrido į Indiją ir bando susivokti aplinkoj. Ir pačia pirmą dieną jis jau padarė 3 esmines klaidas.
1 - neturėjo traukinių bilietų;
2 - neturėjo viešbučių rezervacijų ir net nebuvo susirašęs jokių pasirinkimo variantų;
3 – išmoko indiškai ačiū ir atsiprašau.

Kodėl tai klaidos?
1.    Bilietus reikia užsisakinėti kaip įmanoma anksčiau, nes jie tiesiog tirpsta. 2 savaitės yra sakyčiau minimalus laiko tarpas, kada dar galima jų gauti. O jei ne, tada belieka eiti į turistinę agentūrą ir pirkti iš jų, nes yra tam tikras kiekis visada paliekamas turistams, vadinamas turistine kvota. Bet taip perkant bilieto kaina mažiausiai dvigubėja. Taip kad planavimas būtinas.
2.    Jeigu neturi viešbučio ir išėjęs iš traukinių stoties net nežinai į kurią pusę eiti, būsi tikrąja to žodžio prasme užpultas bent dešimties indų, kurie bandys įsiūlyti viešbučius, rikšas, gidą ir dar velnias žino ką. Pateksi į tokį chaosą, kad norėsis išsitraukti plaktuką ir visiems trinktelti.
3.    Indų žodyne nėra mandagumo žodžių. Jokių. Tik liepiamoji nuosaka.

Taip kad man labai juokinga, kai atvažiuoja keliautojai a la ieškoti nušvitimo, nieko neskaitę apie šalį ir net neįsivaizduojantys, kaip čia pasaulis sukasi. Aš suprantu tokį keliavimą Europoj, kai tu bet kada nuėjęs į stotį gali įsėsti į traukinį ir važiuoti kur tau reikia, bet Indijoj tai neįmanoma. Todėl paskui ir sklando tokios istorijos, kaip Indijoj apgavo, apsuko, ne ten nuvežė, naktį apvogė... 

Indija nėra lengva šalis keliauti, jeigu neplanuoji visko iš anksto. Nebent turi LABAI daug pinigų.

2012 m. sausio 26 d., ketvirtadienis

Respublikos diena

Šiandien Indija švenčia. Respublikos diena, kuomet 1950 metais buvo pasirašyta konstitucija po išsivadavimo iš britų valdžios.

Ryte vyko didžiulis paradas, į kurį iš pradžių planavome eiti, bet kaip paaiškėjo, būtų reikėję keltis 6 ryto, negalima į teritoriją įsinešti net mobiliųjų telefonų, puse metro stočių uždaryta. Tad likom namie. Ta proga mėgavausi saule terasoj:) Pagaliau ateina pavasaris! Dieną +20!



 Kitas užsiėmimas - tobulojo Gulab Jamun gamyba. Paprasta kaip išvirti košę, bet va tikslų receptą atrasti jau sudėtingiau. Tad iki tobulumo dar reikia pasistengti, bet pradžia daug žadanti.




Na o po pietų važiavom su Julija į centą, nes girdėjom, jog po parado visi sunkvežimiai su dekoracijomis stovi centrinėse aikštėse ir galima juos apžiūrėti. Kad ir kaip bebūtų gaila, neradom NIEKO. Turės mus apgavęs indas ryt pasiaiškinti. Matėm tik daug spalvotų balionėlių :)


Sekmadienis

Sausio 22d. Tradiciškai – kelionė. Šį kartą padarėm prabangiau – išsinuomavom taksi su vairuotoju ir važiavom į miestuką Vrinadavan, kuriame yra 5500 šventyklų!. (Beje, Indijoj negalima išsinuomoti mašinos. Nu taip, kaip mum įprasta. Logiška manau, juk kuri kompanija norės išleisti pasimetusį užsienietį į gatves, kai toks eismas... Todėl vienintelis variantas – taksi su vairuotoju).

Pagal googlą, 170km turėjom važiuoti 2 valandas, pagal taksi puslapį – 4val. Tad patikėjom taksi puslapiu ir mūsų kelionė prasidėjo 4 ryto. Kas miegojo pora valandų, kas važiavo tiesiai iš klubo, bet kad ir kaip sunku buvo, visi penki susipakavom į mašiną ir pajudėjom.

Kadangi rytas, mašinų nebuvo, atvažiavom visgi per 2 valandas ir 7 ryto visi užsimiegoję, užtinę  ir pasimetę erdvėj bandėm sugalvoti, ką ten veikti. Nes Indijoj gyvenimas prasideda ne anksčiau 9. Tad išbandėm 3 skirtingas chajaus kavinukes, pameditavom, pasifotografavom ir pradėjom lankyt šventyklas.

Šventyklos gražios, matosi nuotraukose. Na bet Indijoj tiek tų šventyklų, kad čia daugiau ir nėra į ką žiūrėti. Atrakcija buvo ta, kad miestely daug beždžionių, kurios labai protingos pasirodo ir vagia viską, ką tik gali nučiupti. 2 kartus Brad iš Taivano neteko savo akinių ir bato, iš manęs pavogė bananus. Prie viso to, Maarteen pasiklydo ieškodamas tualeto ir atsidūrė kažkieno namuose, kur stovėjo kibiras. Mikaela įlipo į š. vidury gatvės. Vienintelis Oliver neturi savo istorijos. Per daug gerai jam sekėsi, turbūt gerai su karma sutaria...

















2012 m. sausio 23 d., pirmadienis

Savaitės atradimai

Du klausimai:
1. Kiek procentų Indijos gyventojų yra raštingi?
2. Kokios pajamos per menesį yra 70% šalies gyventojų?
Aš visiškai prašoviau pro šalį.
Atsakymai bus istorijos pabaigoje.

Paskutinių savaičių įdomybės.

Šeštadienį buvau vieno trimečio gimtadienyje. Lietuviškai mąstant, tai turėtų būti šventė vaikams su daug žaidimų, vaikiškų dainų ir šiaip visokių linksmybių. O bet tačiau indai mąsto kitaip. Prasidėjo vakaras 9val. susirinko gal 400 žmonių, iš jų buvo gal 50 vaikų. Grojo grupė gyvai, bet tiesą pasakius nesupratau, ką tiksliai, nes mergina dainavo visiškai pro šalį, o dainos buvo nuo Ronan Keating iki beveik techno, su būgnų intarpais. Jokios vaikiškos muzikos. Jokios programos. Buvo vienintelis mažas kampelis vaikams, kur jie galėjo piešti. Ir vaikščiojo po salę vienas pripūstas balionas su pandos galva. Tai vakaro esmė buvo ta, jog tėvai daug gėrė. Labai daug. Netgi sakyčiau per daug.
Tai tokie tie vaikiški indiški gimtadieniai...

Na o per paskaitas toliau diskutuojam su studentais, šviečiam juos gyvenimo klausimais. Išsiaiškinau, kad studentai veržiasi studijuoti IT. Tai pati populiariausia specialybė, nes būti inžinierium yra didžiulė garbė. Antra pagal populiarumą – medicina. Truputį kitaip, negu pas mus, ane?:)

O jei kas norėtumėte keisti kryptį ir tapti antruoju Nagliu Šulija, galit iškart važiuoti į Indiją. Orų prognozuotojų čia labai trūksta ir atlyginimai net pagal Lietuviškus standartus didžiuliai.

Nuo šiol mano mėgstamiausias greito maisto restoranas - Subway! Jie turi super duper skanių sumuštinių, į kurios prideda daug kumpio gabaliukų. Mmmmm, mėsyyyytė...

Šiandien jau šilčiau, 20 laipsnių dieną, reiškias ir naktys atšils. Tikiuosi tai ne iliuzija ir nebereikės miegoti apsikabinus šildytuvo. Mūsų šeimininkai labai stebisi, kad mums šalta, taigi sako jūs gyvenat ten, kurbūna -20. Bet mes turim centrinį šildymą!!! O indai jogai, basom kojom vaikšto bet kokiu oru. Tai aš tikiu, kad jiems jokio skirtumo.
Noriu tokios nuotraukos :)
Taigi atsakymai:
1. 12%
2. 30Lt.

2012 m. sausio 19 d., ketvirtadienis

Jis grįžo!

Mano vietinis barista grįžo! Kad ir kaip juokingai tai skambėtų, čia siautė mokesčių inspekcija, todėl dvi savaites nebuvo nei vieno karučio aplinkui su riešutais, saldumynais ir kava. Aš buvau labai susirūpinus, bet pasirodo jo nepagavo, viskas gerai, tad toliau galėsiu rytais ir popiet mėgautis kava. Jėgelė :)
 
O aš tikrai galėčiau pasidaryti savo karutį su tinginiu. Indai apžavėti, prašo recepto ir planuoja gaminti namie:)

2012 m. sausio 18 d., trečiadienis

Taj Mahal

A teardrop in the face of eternity - Ašara amžinybėje.
Kadangi tai vienas iš įspūdingiausių gyvenime matytų paminklų, dalinuosi daugiau jo vaizdų.
Karalius jį pastatė savo žmonos, kuri mirė gimdydama 14 vaiką, atminimui.
 7 ryto, saulė dar nepatekėjusi. Gidas Ali greitai veda mus pro pagrindines fotografavimosi vietas, pats griebia kamera, daro kadrus, liepia nesiginčyti ir tiesiog pozuoti. Klausom kiekvieno nurodymo ir kikenam. Geriausias gidas gyvenime :)
 Tai štai kodėl visi turi po tokią kičinę nuotrauką :)
 Ta akimirka! Taj Mahalas pastatytas ant pačio upės kranto, tad kyla rūkas.
 Viskas išskaptuota rankomis marmure.
 Tai ne piešinys, o raižinys. Kiekviena detalė yra atskiras spalvotas akmuo, įspaustas į marmurą. Nenuostabu, kodėl reikėjo 20 metų statyboms.
 Kiekvienas bokštas kampuose yra vos vos palinkęs į išorę. O tai tam, kad jeigu įvyktų žemės drebėjimas, griūvantis bokštas nesugadintų pagrindinio statinio. Protingi architektai buvo tada :)

 Pagrindinis mauzoliejus.
 Dydis užburia...



 Tie patys raižiniai. Viskas rankų darbo.

 Na ir paskutinė nuotrauka. Ali truputį nukreivino, ranką nukirpo, bet visgi pagavo!
 Gatvė išėjus už vartų ir suvenyrų parduotuvėlės.