2012 m. balandžio 16 d., pirmadienis

Varanasi

Tik 12 valandų naktiniu traukiniu ir mes Varanasyje. 2 dienos mieste, apie kurį tiek girdėta ir skaityta. Tad atradimai prasidėjo.

Visos kelionės nuotraukos štai čia --> Nuotraukos iš Varanasi

Varanasis yra seniausias Indijos ir vienas iš seniausiai pasaulyje apgyvendintų miestų. Klaidžiojant gatvėmis tarp tūkstančio metų senumo pastatų sunku nesižavėti. Kartais apimdavo jausmas, kad tai panašu į Veneciją. Tik aišku karvės ir šiukšlės greitai gražindavo į tikrovę. Žiūrėti po kojomis teko dažniau negu į pastatus.

Yra 2 dalykai, kurios būtina padaryti. Praplaukti krantine vakare, kuomet atliekama Gango pagerbimo ceremonija (aarti) ir praplaukti ryte, kuomet žmonės maudosi, medituoja, skalbia ir atlieka šventus ritualus.
Vakarinė ceremonija

Rytiniai ritualai
Pati įspūdingiausia akimirka buvo tuomet, kai priplaukėm prie krematoriumo. Degė gal 10 laužų. Sunku suvokti, kad juose deginami kūnai. Matėme, kaip ką tik murusio žmogaus kūnas, apvyniotas audeklu, ant neštuvų buvo nešamas iki upės. Tada jis panardinamas į Gangą ir ištraukus paliekamas valandai. Tuo metu vyriausias sūnus nusiskuta galvą, apsirengia baltais drabužiais ir nusiprausia Gange. Tik tada kūnas dedamas į laužą. Laužas dega apie 3 valandas, o artimieji stovi šalia jo ir laukia. Negalima verkti, nes tada siela negalės ramiai išeiti. Tad iš esmės viskas vyksta džiugiai ir ramiai.
Kremacijos kaina priklauso nuo pasirinkto medžio ir jo kiekio. Vidutiniškai tai kainuoja 20000Rs = 1000Lt, kas Indijoje yra labai dideli pinigai. Medis atvežamas iš miškų už 300km. Kremacija vyksta 24 valandas per parą, o ugnis laužui uždegama iš šventyklos, kur dega amžinoji ugnis.
Labai keistas jausmas būti ten, stebėti žmones iš arti. Smegenys žino faktą, kad indusitams tai yra švenčiausia vieta žemėje, bet suvokti sunku. O kuomet plūduriuoji valtyje, matai ant kranto degančius laužus, jauti dūmų kvapą ir girdi meditacinę muziką, jausmas tikrai magiškas. Nuotrauka iš atviruko, nes fotografuoti draudžiama.

Varanasis visoje Indijoje garsus savo šilko gaminiais (atradimas!). Moterys Varanasyje austais sariais puošiasi tik ypatingomis progomis. Gaminių galima nusipirkti tiesiai iš fabrikų be antkainio, kuris Varanasio parduotuvėse siekia apie 50%, o Delyje gali būti ir 100%-200%.
Šilkinė plona skarelė man kainavo 400Rs = 20Lt. Parduotuvės savininkas pasirodo labai daug gaminių eksportuoja į Estiją. Populiariausios yra patalynės. Siūlė įsigyti už 2000 Rs = 100Lt, gaila, kad į lagaminą man nebetilptų. Įdomu, kokia kaina Estijoj arba Lietuvoj?
Norint patikrinti, ar šilkas tikras, reikia paimti siūlą ir jį padegti. Jei tai netikras šilkas, jis smirdės plastmase ir susidarys išsilydžiusios plastmasės gumulas, kuris taip ir liks prikibęs prie siūlo. Tikras šilkas padegtas smirda kaip padegti plaukai, o nuodėguliai iškart nukrenta ir rankoje lieka gražus siūlas. Taigi važiuojant pirkt šilko reikia pasiimti žiebtuvėlį.



 Taigi mus įkalbėjo. Truputį apsipirkom :)

 

Kelionės desertas - Hello to the Queen - Laba diena Karalienei. Kasdieniniame indų gyvenime maisto produktų pasirinkimas labai ribotas, tad iš tų pačių produktų prisigalvojama visokių įdomybių :) Čia bananai, apvolioti sausainiuose, apibastyti riešutais ir ant viršaus užkrautas ledų bokštas su šokoladu.
 O kadangi lauke buvo +40 ir tikrai buvo fiziškai neįmanoma kažką daryti nuo 11 ryto iki 4 popiet, tai restoranėlyje ne tik valgėm, žaidėm UNO, bet ir žiūrėjom kriketą. Toks jausmas, kad kriketas Indijoj rodomas 24/7. Bandėm suprasti taisykles, bet pasirodė per daug sudėtinga.

 Na ir galiausiai, ištrauka iš mano skaitomos Indų rašytojo Chetan Bhagat knygos The 3 mistakes of my life (3 mano gyvenimo klaidos). Labai indiška knyga, padedanti suprasti, kad kasdieniame indo gyvenime svarbiausi dalykai yra kriketas, pinigai/verslas ir politika.
 Indijoje nėra vietos svajonėms. Ypač jei tau vieną kartą jau nepasisekė. Aš pagaliau suvokiau induizmo filosofijos esmę, kad reikia būti patenkintu tuo, ką turi, negu siekti daugiau. Tai nėra kažkokia stebuklinga išmintis, išrasta senovėje, tiesiog išgyvenimo mantra šalyje, kur troškimai yra nuolat žudomi. Ši maža parduotuvė prie šventyklos yra mano likimas ir uždirbti truputį pinigų nulemta mano karmos. Daugiau nelemta. Aš giliai įkvėpiau, pasijutau daug geriau ir atsidariau pinigų stalčių.
Gal todėl Indijoje tiek daug skurdo? Nes tiesiog jų religija sako būti patenkintam tuo ką turi?

Na ir pačiai pabaigai, gatvės gyvenimas. Gal norėtumėte vaisių kokteilio? Su mėsyte?
Užrašas viešbučio kambaryje. Labiausiai man patinka - Mes neskalbiame Gange ir rankomis, tik skalbimo mašina:)

2012 m. balandžio 10 d., antradienis

Dilli. Filmas apie svajones.

Dilli. Dokumentinis filmas, rodytas 73 tarptautiniuose kino festivaliuose.
Filmas apie svajones tų, kurie neturi nieko ir gali tik svajoti.
Iš filmo tinklalapio (http://www.dillifilm.com/):

Šiame mieste kiekvieną dieną gimsta svajonė.
Paprasta svajonė.
Kantri svajonė.


Milijonai žmonių visoje Indijoje palieka namus ir šeimas tam, kad pabandyti surasti geresnį gyvenimą Delyje. Jau 100 metų Delis yra moderniosios Indijos sostinė ir stovi užstrigęs kryžkelėje. Būdamas vienas iš greičiausiai augančių miestų pasaulyje, jis taip pat yra ir namai antrojo pagal dydį lūšnyno Indijoje gyventojams. 


Filmas pasakoja istoriją tų, kurie yra nematomi šiame mieste akimis. Tų, kurie bando statyti savo svajonę.

20 minučių filmas pabandyti suprasti žmonių gyvenimus. Istorijos sukrečia, ypač kiekvieną dieną tai matant savo akimis. Filmo nuoroda --> Dilli

P.S. Commonwealth Games - buvusių britų kolonijų žaidynės, prilyginamos pasaulio olimpiadai. 2010 metais jos vyko Delyje, kur dalyvavo 6000 atletų iš 71 valstybės, jie rungėsi 21 sporto šakoje ir iš viso vyko 252 renginiai. Tai buvo didžiausios žaidynės istorijoje, kartu su didžiausiu pinigų plovimo skandalu istorijoje.

2012 m. balandžio 9 d., pirmadienis

Kingdom of dreams

Kingdom of dreams - Svajonių karalystė. Taip skambiai pavadintas milžiniškas, neseniai pastatytas kompleksas, kviečiantis pažiūrėti miuziklą, pavalgyti ir tiesiog praleisti laiką.
Prabanga (tai yra vienas iš mėgstamiausių indų žodžių), masiškumas, blizgesys, gigantiškumas, dekoracijos, pompastika... Nerandu tinkamų žodžių apibūdinimui, nes netgi šitie atrodo per daug silpni. Tai tikrai atima žadą. Kiek žmogus gali sugalvoti vien tam, kad tie indai, kurie turi pinigų ir neturi jų kur dėti, galėtų eilinį kartą nerti į fantazijas ir tokiu būdu linksmintis. Gaila, kad nei nuotraukos, nei video neperteikia patirto įspūdžio.

O po miuziklo vėl keliavom pėstute į metro, kuomet pro šalį važiavo naujausi BMW, o šalia karalystės vartų benamiai vaikai prašė pinigėlių. Nesibaigiantys ir vis dar stebinantys kontrastai Indijoje.
Įėjimas į karalystę

Visiems viskas aišku? Negi nekeista, kodėl yra statomi tokie ženklai?...
Įėjimas į teatrą

  

 
Ir spektaklis prasideda. Pats miuziklas? Hm, negaliu sakyti nei kad patiko, nei kad nepatiko. Jis tiesiog indiškas :) Sukurtas nerealus spektaklis akims (dekoracijos, spalvos, atlikėjų masė, blizgučiai), bet pats miuziklas na tai šiaip sau. Istorija iki ašarų mintinai žinoma, apie neturtingos valstietės priglaustą pamestą princą ir jam užaugus bandymą atgauti savo sostą. O indų vaidyba tikrai nėra stiprioji jų pusė. 
Vienintelis rišlus sakinys, kurį aš sugebėjau pasakyti po reginio: "Visko tiesiog per daug....".


  O štai taip atrodo maisto paviljonas ir restoranai. Dangus dirbtinis :)




2012 m. balandžio 6 d., penktadienis

Sitara

Sitara yra vienas žinomiausių ir populiariausių indų muzikos instrumentų. 

Vakaruose sitarą ypatingai išpopuliarino Bitlai, ieškoję nušvitimo gyvendami kurį laiką Rishikesh miestelyje kalnuose (mano nuotraukos iš ten yra štai čia --> Rishikesh ). Paklausykit "Norwegian Wood" arba "Within You Without You".

Viena iš žymiausių šiuolaikinių sitaros atlikėjų - Anoushka Shankar.
 Jos tėvas, garsiausias sitaros atlikėjas pasaulyje, Ravi Shankar, taip pat yra ir Norah Jones tėvas. Taigi Norah Jones yra pusiau indė;) Na bet ne apie ją čia. Nuoroda į video, kur galima matyti ne tik grojančią Anoushka, bet ir tradicinį indišką šokį --> Anoushka Shankar

Netgi Stingas įrašė dainą kartu su ja ir Karsh Kale, indiškų būgnelių (Tabla) atlikėju. Paklausykit, man labai patiko:)
 

 Dėl galimybių improvizuoti sitaros muzika lyginama su jazz ir daugybė atlikėjų ja improvizuoja.

2012 m. balandžio 4 d., trečiadienis

Vasara

Sausį siunčiau linkėjimus iš šaldytuvo. O šiuo metu linkėjimai iš orkaitės. Norėčiau pati įlįsti į tą šaldytuvą dabar... Jokio lietaus jau antras mėnuo, visur dulkės ir smogas.
 O su šiluma atsirado ir naujas kambariokas. Tegu jis gyvena aišku, negaila, bet lovos dalintis su juo tai nenoriu, ne ne ne.

Dienos nuotrauka

Mano kasdieninis kelias į darbą.


Skaičiuojam likusias dienas

Na ką, liko lygiai 19 dienų iki mano skrydžio namo. Ar džiaugiuosi? 
O TAIP!
 Indija nepaprastai graži šalis, atimanti žadą savo įvairove. Rekomenduoju visiems, norintiems sukombinuoti kalnus, paplūdimius, dykumas, miestus, kaimus, upes, vandenynus ir dar milijoną dalykų į vieną. Tam tikrai reikia bent 2 mėnesių. Na o man pusės metų jau gana. Dar tikrai noriu čia grįžti rugpjūtį/rugsėjį, kad pamatyti tikruosius Himalajus, bet čia jau kitos kelionės planas.
O kol kas tai, ką dar reikia čia nuveikti:
  • Varanasis, balandžio 13-15. Šventasis ir senasis Indijos miestas. Po jo jau tikrai man Indijos bus gana bent kuriam laikui.
  • Nacionalinis muziejus. Didžiausias ir įspūdingiausias muziejus Indijoje. Reikia patikrinti.
  • Zangoora. Pompastiškiausias ir didžiausias Indiškas miuziklas apie čigonų princą. Atsakas NewYork'o Brodvėjui. Na indų polinkis į gigantomaniją jau aiškus, tad būtinai reikia pamatyti. Štai kaip jis atrodo --> Zangoora
  • Balandžio 7-8 savaitgalis. Mikaela'os gimtadienis, Maarten'o paskutinis savaitgalis, Velykos, žydų Velykos - Pascha (nes Miakela žydė), dar vieno vaikino išleistuvės, dar vienas gimtadienis. Grand savaitgalis. Laukia margučių dažymas, dovanų pirkimas ir smagūs vakarai.
  • Paskutinė mano vakarienė su bendradarbiais ir draugais.
  • Na ir žinoma lauktuvių ir dovanų paieškos. Pageidavimai?:)
 

Nainital

IMG_0245IMG_0241Naini ežerasIMG_0244IMG_0283IMG_0290
IMG_0296IMG_0303IMG_0304IMG_0306IMG_0309IMG_0315
IMG_0317IMG_0323IMG_0331IMG_0358IMG_0376IMG_0380
NainitalIMG_0409IMG_0462NainitalIMG_0499Nainital
Nainital, a set on Flickr.
Tik 8 valandos autobusu (pagal Indijos standartus tai tikrai labai nedaug) ir mes Nainital, gražiame kalnų kurorte Himalajų papėdėje su didžiuliu ežeru. Visiškai užsienietiškai neturistinė vieta, tad mėgavomės ramybe, plaukiojom ežere valtele ir minamu vandens dviračiu, jojom arkliais į kalno viršūnę ir bandėm pamatyti snieguotus Himalajus, bet kaip visada buvo per didelis rūkas. Ech, teks grįžti dar, kad juos pamatyti. Tik šįkart į pačią Indijos šiaurę:)