Atradimai po kelionės

Linkejimai vis dar iš šaldytuvo! Diena +15, naktį +5, langai popieriniai. Jau net mažiukas šildytuvas nebepadeda. Ačiū tam, kas išrado centrinį šildymą. Tik kodėl to niekas indams neparodė???

Vis dar žiūrinėju Kalėdinės/Naujametinės kelionės nuotraukas, tad toliau - keletas padarytų atradimų.

Žiema Indijoj

Visiems, besiruošiantiems keliauti po Indiją žiemą, būtina turėti:

1. Vilnones kojines. Geriausia bent 2 poras.
2. Šiltą rudeninę striukę.
3. Šiltą miegmaišį. 
4. Vaistų, pirmiausia ne nuo viduriavimo, bet nuo peršalimo.
5. Degtinės. Tada jokių vaistų nuo viduriavimo išvis nereikės. 
6. Flečkutę. Degtinei susipilti ir nešiotis su savimi.

 Jei nesinori keliaujant šalti viešbučiuose, būtina ieškoti su prierašu, jog yra šildytuvas. Kitaip gali būti liūdna ir pikta. O indai mėgsta pokštauti, tai kartais netgi jeigu ir parašyta, jog šildytuvas yra, kartais jo ir nebūna. Turėjom vieną tokią situaciją, kai iš pradžių teko jo prašyti, tada ilgai laukti, o galiausiai paaiškėjo, kad kištukas yra angliškas ir jis netinka į nei vieną rozetę kambary. Bet indai kūrybiški – nulupi izoliacinę juostą nuo laidų ir įkiši juos plikus tiesiai į rozetę. Puikiai veikė, taip šildėmės 2 dienas. O kai vakarieniavom kavinėj kito viešbučio, jie šitą problemą lygiai taip pat išsprendė. Tik mes, išlepę europiečiai, stebimės...

Jei viešbutis yra tipinės indiškos, o ne vakarietiškos statybos, jis būtinai vonioj turės mažą langelį aukštai, kuris aišku yra be jokio stiklo. Tai taip ir prausiesi, kai lauke +5 :)

Dar būtina patikrinti, ar yra karštas vanduo. Nes vienam viešbuty boileris ir karštas vanduo buvo iš čiaupų, kurie yra priešingoj sienoj negu vonia. Tai kaip praustis? Su kibiru lakstyti?

Rikšininkai

Kelios taisyklės, kaip derėtis su rikšininku, kad gautum indišką kainą, o ne baltaodžio. Taigi, pirmiausia reikia išsirinkti vietą, kur būtų bent kelios rikšos – didesnė tikimybė bent vieną palenkti į savo pusę. Tada pasakius kur nori važiuoti pasakyti ir savo kainą. Išgirdus jų NE NE ir trigubai/keturgubai didesnę kainą, kaip įmanoma garsiau pasakyti „Pagalo!“, kas reiškia „Tu išprotėjai!“. Tada irgi pakeltu balsu pašūkauti apie tai, kad gyveni Indijoj jau ilgai, žinai jų triukus, kad esi ne durnas, kad tikrai nemokėsi daugiau nei sakai. Visą tai reikia pasakyti kuo griežtesniu ir garsesniu balsu, kartais geriausia netgi rėkti, būtinai dar mojuoti rankomis ir žiūrėti jiems į akis. Taip pašūkavus ir vis dar girdint jų NE NE, apsisukti ir eiti tolyn. 99% pasigirsta – OK OK My friend.

Dar vienas rikšininkų pokštas, kad jie pradeda tave vežti, bet nė velnio nežino, kur tiksliai važiuoti. Sugaištama daug laiko, kol apsukami visi kampai ir skersgatviai... Arba jie išgirsta visiškai kitą pavadinimą, negu jiems sakai. Mums taip nutiko. Tai teko išlipti vidury gatvės, nuvažiavus visai į kitą pusę, ir ilgai ginčytis dėl to, kad mes nemokėsim už kelionė. Ir tada išgirdome nuostabų pasiteisinimą – „Bet juk aš šitą klaidą padariau dėl jūsų!“. Logikos ieškoti nereikia, nu kaip visada.

 

Maistas

Maistas tobulas!!! Valgydavom viešbučių restoranuose arba vietinėse kavinėse ir tikrai persivalgydavom. Užsisakius patiekalą, pvz ryžių su daržovėm, gauni porciją, kuri ir dviems per didelė. Labiausiai man patiko Thali – tradicinė lėkštė su įvairiais padažais, ryžiais ir duonos paplotėliais. Nuotrauka iš interneto, bet atrodė labai panašiai --> 

O vienam viešbuty, šeimyniniam, savininkas tiesiog paklausdavo, ko norėsim vakare. Vištienos? Ok, bus. Gavom štai ką --> Turbūt pagavo viščiuką ir mums išvirė, nes visos dalys buvo.

  Apie saldumynus neberašysiu, Gulab Jamun oficialiai yra mano silpnybė.

 Dar ragavau kokoso pieno. Gaivina, bet daug gerti nesinori.

Ir dar vienas tobulas dalykas – cukranendrių sultys! Ypatingai skanu!

Traukiniai

Nevažiavai traukiniu = nebuvai Indijoj. Gyvenimas juose verda! Nuolat marširuoja berniukai, siūlantys čajų, čipsus ir visokias kitas gerybes. Daliniesi erdvę su daug kaimynų, tai labai smagu, kai gauni šoninius gultus ir turi užuolaidas. Pasislepi ir ramu:) Atrodo viskas taip --> 

Važiuoja jie lėtai, labai lėtai, todėl visada gali iškišti galvą ir ją išvėdinti.

Vaikai

Visokių jų yra. Vieni drąsūs, ateina, pasisveikina, paprašo nusifotografuoti. Kiti slepiasi už mamos sijono, bet irgi sveikinasi. Būna ir labai pasiutusių, kurie apspinta ir pradeda vos ne laužo šokį aplink šokti šaukdami "Hello, hello". Liūdniausia su benamiais vaikais. Vienintelį kartą davėm pinigų, kai išėjom iš saldumynų parduotuvės su pilnom lėkštėm saldumynų, atsistojom valgyti ir priėjo mergaitė. Neįmanoma tada valgyti, kąsnis stringa burnoj.

O dar liūdniau būna, kai suaugę vyrai elgiasi kaip vaikai. Šaukia iš paskos, bando slapta nufotografuoti. Man jau net akiniai nuo saulės nepadėjo. Gediminas už asmens sargybinį dirbo. Labai gera taktika - jie spokso į mane, o Gediminas į juos. Po 5 sekundžių jie visiškai kapituliuoja, pasimeta, nebežino ką daryti. O kai prieidavo nusifotografuoti, nusprendėm daryti taip - atsakyk į klausimą, kur panaudosi tą nuotrauką, tada fotografuosimės. Daugiau nei pusė pamiršdavo anglų kalbą arba kažką neaiškiai mykdavo. Vienintelis išgautas atsakymas: "Pramogai". Nesigilinom kokiai. 

Tai galėtų būti geras verslas. Atsidarytume kioskelį ir siūlytume nusifotografuoti. Su Gediminu - 1 USD, su manim - 2USD.  Jei laikyčiau vaiką ant rankų - 3 USD. Pagal norinčių fotografuotis kiekį jaučiu būtume milijonieriais greit.

Kobra

Reaguoja kobros į garsą. Kai baigė, ją vargšę už galvos pagriebė ir tikrąja to žodžio prame sugrūdo į dėžę...

Na ir pabaigai - indai niekada nemiega. Net jei ir tamsu visiškai, elektra dingusi, žmonių nėra, iš tikrųjų tik atrodo, kad visi miega. Pakampėse visada gali pamatyti besikūrenantį lauželį, išgirsti indišką radiją, dar ką nors būtinai dainuojantį į taktą. Čia įrodymas --> 5 ryto, vaizdas ir garsas pro viešbučio langą.