Jau pamečiau skaičių, kelintos tai mano vestuvės Indijoj. Bet faktas, kad antros kaip svečio. Todėl viską fotografau, viską ragavau ir su visais sveikinausi :)
Vestuvės buvo mūsų įmonės savininko pusseserės visgi, ne sesers. Jaunikis, kaip visada, atvažiavo karietoj su baltu žirgu. Visa procesija priekyje, susidedanti iš jaunikio giminių, šoko, o jaunosios seserys pasitiko jaunikį ir nepraleido į teritoriją tol, kol jis nesumokėjo išpirkos. Na panašiai kaip ir pas mus.
Dar viena įdomybė, kad abiejų giminių vyrai dėvi turbanus ir kai jie susitinka prieš jauniui įeinant į salę, vyksta pažindinimo procesas ir apsikeitimas gėlių vainikais. Senelis pažindinamas su seneliu, brolis su broliu ir t.t. Kiekviena pažintis palydima ovacijomis ir rožių žiedlapių lietumi.
Jaunikis įžengia į vestuvių vietą ir eina iki scenos pačiame gale. Tada jaunosios eilė. Ji su seserimis ir pusseserėmis žygiuoja iki teritorijos vidurio, kur stovi pakyla. Jaunikis nuo scenos irgi ateina iki jos. Jie abu užlipa, apsikeičia gėlių vainikais, pasipila fanfaros, visi džiaugiasi ir ploja. Apsikeitimas vainikais reiškia, kad jie įsipareigoja vienas kitam. Tada abu grįžta ant scenos, fotografuojasi, norintys gali eiti juos sveikinti.
Šios vestuvės buvo labai kuklios, nedidelės, tik apie 400 žmonių. Bet susidarė įspūdis, kad nors tai ir suplanuota santuoka, o ne iš meilės, jaunieji džiaugėsi, daug šypsojosi vienas kitam, giminės irgi bendravo ir visiems buvo smagu.
 |
| Jaunoji ateina į vestuvių vietą |
 |
| Apsikeitimas vainikais jau įvyko, fotografų valandėlė |
 |
| Mano įmonės šefas, Mr.Shiv, su žmona. |
 |
| Čia pakyla, kur vyko veiksmas. O dabar jaunieji ant scenos fotografuojasi toliau. |
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą