Jau
trečią kartą per dieną ofise dingo elektra. Bandau rašyti, kiek ekranas
apšviečia klaviatūrą. Daug visokių minčių prisikaupė per savaitę apie indiško
gyvenimo ypatumus ir pasaulio suvokimą. Kadangi kartu su Shamiku vedam 2 paskaitas
per dieną, labai įdomių diskusijų pasitaiko. Tad dalinuosi.
Didžiulė
problema Indijos universitetuose ir koledžuose – tyčiojimasis iš pirmakursių. Angliškai
– ragging. Kiekviename koledže, kuriame buvom, kabo didžiuliai ženklai,
įspėjantys, jog draudžiama tyčiotis. Taip pat piniginių baudų sąrašas už
kiekvieną prasižengimą. Galėjom numanyti, jog tai didelė problema, bet kad
tokia didelė, net negalėjom įsivaizduoti.
Tyčiojimasis
prasideda nuo pat pirmos dienos. Visur – paskaitose, bendrabutyje, viešoj
vietoj. Ne tik psichologiškai, bet ir fiziškai. Jie turi valyti vyresniųjų
kambarius, daryti visokias nesveikas užduotis. Ir tai tik geriausia, kas gali
nutikti. Shamik pasakojo truputį, ką jam teko patirti. Man tai priminė
kankinimus lageriuose ir kalėjimuose. Didelė dalis tokių patyčių neištveria,
atsiduria ligoninėse, psichiatrinėse, apie 20 žmonių yra žuvę.
Kodėl
koledžų vadovybė nesiima veiksmų? Dėl dviejų priežasčių. Pirma - studentas moka
pinigus, todėl neapsimoka jo išmesti. Indijoj yra šimtai koledžų, bet kas gali
jį įsteigti ir jų veikla mažai kontroliuojama. Tad tai verslas. O antra –
išmesto studento draugai gali atkeršyti. Ir labai žiauriai. Todėl vadovybė
tiesiog bijo. Kaip Shamik pasakojo, dabar situacija yra šiek tiek geresnė nei
prieš 10 metų. Yra įstatymai, numatytos bausmės, kurios gali būti iki 3 metų
kalėjimo, 10 tūkst. USD bauda arba draudimas visą likusį gyvenimą įstoti į bet
kokį koledžą. Bet tradicijos turbūt taip greitai nesikeičia...
Apie eismą. Jeigu Lietuvoje einant per gatve
pasižiūrim į kairę, Anglijoj į dešinę, tai Indijoj turi visą laiką kaip
išprotėjęs sukioti galvą į abi puses, nes niekada nežinai kas, iš kur ir kaip
atvažiuos ir ant kojos užvažiuos.
Vairuotojai apskritai nežiūri į šoninius veidrodėlius
(pas daugelį jie išvis yra nuimti nuo mašinų), galinio vaizdo veidrodėlis
nusuktas taip, kad vairuotojas matytų save, o ne galinį vaizdą. Atšvaitai yra
išvis neegzistuojantis dalykas. Jeigu reikia apsisukti arba važiuoti prieš
eismą, tai imi ir važiuoji, čia ir dabar. Niekas dėl to nepyksta. Eismo juostos
yra, bet labiau dėl spalvos ant asfalto, negu realios naudos. Važiuojant tarp
miestų keliu, kuris turėtų būti greitkelis, galima sutikti visko – vežimų,
traukiamų arkliais, dviračių, pedalais minamų rikšų. Jie labai mėgsta važiuoti
plačiai, tad dažnai užima kelio vidurį (greitkelyje!). Tad skaičiuojant laiką
100km atstumas yra įveikiamas ne per valandą ar pusantros, kaip būtų galima
tikėtis, bet geriausiu atveju per dvi/dvi su puse.
Jeigu pametei mašinos numerį, ne bėda, gali jį atsispaudinti ant popieriaus ir prisiklijuoti.
Pats
keisčiausias ir labai graudus dalykas, kurį mačiau, kad kūdikiams, net ir
patiems mažiausiems, juodai apvedamos akys. Tikima, kad tai apsaugos nuo
piktųjų dvasių...
Pasilinksminimui:
·
- Antradieniais
mėsos parduotuvės nedirba.
·
- Indijoje
nėra tokio dalyko kaip opera ar baletas.
·
- Vyriausybė
nori užblokuoti „feisbuką“ ir „tviteri“, nes bijo, jog neįvyktų taip, kaip
Egipte ar Tunise.
· -
Indijos
kaimai turi labai keistus pavadinimus: Dramblys ir arklys bėga kartu; Nupjauta
nosis; Dingusi galva; Garbanotas ragas.
Ir dar vienas.
http://www.youtube.com/watch?v=X6wuBXf1Gec&feature=related
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą