2011 m. spalio 30 d., sekmadienis

Pirmi įspūdžiai

Trumpai - Įvairūs:)
Atskridom gerai, lagaminai atskrido kartu, kas yra dar geriau. Mūsų vairuotojas  vėlavo valandą, tai nelabai jauku buvo stovėti 3 nakties aikštelėj, na bet galiausiai visgi atsidūrėm mašinoj ir buvom nugabentos į naujus namus.
Pirmas ispūdis buvo klaikus… Pats namas labai skiriasi nuo mums įprastų, dar aišku prisidėjo nuovargis, tai tik mus įleidusiam vaikinui uždarius duris su Julija viena kitai pasakėm “Mes iš čia kuo greičiau išsikraustysim”. Dienos šviesoj viskas atrodo truputį geriau:) Prabangos nėra, gyvenam trise kambary (kambariokės nematėm dar), turim savo vonią ir kiekviena po spintą:D Iš viso bute 4 kambariai. Viename gyvena mūsų buto prižiūrėtojas Ham, kuris yra indas, apie 26-27, labai malonus ir daug mums padėjo. Kitam kambary gyvena 3 vaikinai iš Turkijos, Kolumbijos ir Dramblio Kaulo Kranto, o dar kitam panelė iš Lenkijos. Aukšte virš mūsų irgi gyvena stažuotojai, o aukštu žemiau buto savininkas. 
Įėjimas į mūsų namą
Parkas

Mūsų kambarys
 
Vaizdas pro mūsų balkoną
 Pats butas nėra blogas, tiesiog kai gyvena daug žmonių su skirtingu tvarkos ir švaros supratimu, gaunasi truputį sudėtinga prisitaikyti. Na bet mes žiūrim optimistiškai:)

Naktį nuėjom miegoti puse 6 (3 Lietuvos laiku), tik miegoti nelabai sekėsi…  Kadangi atskridom per pagrindinę ir svarbiausią indams šventinę savaitę Diwali, o mūsų atskridimo naktis kaip tik buvo pagrindinė šventės diena, visą naktį aplinkui sproginėjo fejerverkai. Kiekvienas save gerbiantis indas tą naktį turi į dangų paleisti bent vieną petardą. Bet sproginėjimai dar būtų mažiausia problema. Žinot, koks degėsių kvapas ir dūmai pasklinda? O jeigu petardas iššauna 10 milijonų žmonių? Miestas smoge ir toks bus dar turbūt pora dienų…

Sunkiai miegoti sekėsi dar ir todėl, kad kažkur gatvėje visą naktį pypino, paskui kažkokiu būdu į mūsų balkoną įsisuko 2 balandžiai ir ten susipešė. O galiausiai paryčiais virtuvėj kažkokia moteris su vyru taip garsiai aiškinosi santykius, kad norėjosi į juos paleisti batą. Reikėjo atsivežti ausų kištukus.

Pirmas susipažinimas su miestu praėjo visai gerai. Važiavom į kažkokią aikštę su autorikša,  buvom valiutos keitykloj, maisto parduotuvėj ir atradom tokią kavinukę, kur viduj aplinka labai panaši į mūsų Vero Café. Ten pavalgėm savo pirmuosius pusryčius – sumuštinį su vištiena, ir išgėrėm kavos. Labai šauni vieta, visiškai nesigirdi gatvės triukšmo, pasijutau kaip namie. Tai sakėm, jeigu nuo maisto nebus bloga, tai taps mūsų dažnai lankoma vieta, kai norėsis pabėgti nuo indiško chaoso.


Dienos atradimas ir tobuliausia vieta mūsų name – stogas. Vakare galima stebėti gražius saulėlydžius…





Beje, dar apie vietą, kur gyvenam. Mūsų adresas A-43 East of Kailash, antras aukštas. Skamba neįtikėtinai, kai miestas 16mln gyventojų, iš pradžių atrodė, kad adresas nepilnas, bet esmė, kad miestas suskirstytas į rajonus,  rajonai į sektorius, o sektoriuose sunumeruoti namai. Paprasta:) Visas sektorius aptvertas tvora ir visa parą budi apsauginiai, o tiesiai prieš mūsų namą yra didelis parkas, kur rytais, 5:30 vyksta jogos užsiėmimai. Reikės būtinai išbandyti! Sumokėjom nuomą savaitei į priekį,o kuomet susitiksim su vaikinu iš darbo, nuspręsim ką daryti, ar ieškotis kito buto, ar visgi gyventi ten.

Apie indišką požiūrį į laiką. “Jau einam”arba “tuoj pat”, reiškia, kad jis dar nueis pavalgyti ir pašnekės su draugu. Čia žmonės neskuba:)

Kol vaikščiojom po gatvę, labiausiai suerzino išmaldos prašantys vaikai. Jie prilimpa prie kojų ir zyzdami seka gerus pora šimtų metrų… 
O čia vaizdelis iš pasivažinėjimo rikša --> 




Komentarų nėra:

Rašyti komentarą