Ryto rūkas

Čia žiema... Kodėl man niekas nepasakė, kad reikia atsivežti pirštines? :)

Ūkanotas ir vėsus rytas šiandien. Gerai, kad šildo čai - jų tradicinė arbata su prieskoniais ir pienu.

Sekmadienio popietė

Šio sekmadienio rezultatas - rastas kondensuotas pienas ir pagamintas tinginys, bei Julijos kepti nuostabiai skanūs blynai. Primena namus:)
O į aplankytų vietų sąrašą įtrauktas Qutub Minar - didžiausias minaretas Indijoje, 72,5m aukščio. Jis įtrauktas į UNESCO paveldą. Pastatytas iš raudono smiltainio ir marmuro. Tai seniausias ir geriausias Indo-Islamo architektūros pavyzdys.

Na ir ką daryt?:)

Virstu į anglų kalbos mokytoją... Turim 3 grupes. 2 visai stiprios, dėl anglų kalbos didelių problemų nėra, tai galim užsiimt įdomiais dalykais (pvz. viešas kalbėjimas), nu bet trečioji grupė tai košmaras. Kad pasižiūrėti, kokios jų žinios, liepėm pradžioj parašyti 10-15 sakinių rašinėlį laisva tema. Ir gavom štai ką --> Kalba ir skyryba netaisyta.

A was a king. his name was midhas. He want to Rich.

Yesterday I getup 8 óclock in the morning. After that do Brush. I was gone to to bath. After that had a breakfast. After listen the song. After that eaten the food. after that sleeped.

Arba kitas variantas -->

Yesterday I arise morning. I think. Today I am go to Ducat. I go to read. Are I writing. Samit Sir read in class. And, I was reading. Full day. I was done home. I cook food.

Nu ir nuo ko dabar pradėti juos mokyti?... :)

Šiek tiek apie pinigus

Praeitą šeštadienį per paskaitą turėjom 3 valandų diskusiją apie pokalbį į darbą. Tad štai pasakojimas, kaip atrodo indų studento darbo paieškos.

Kadangi studentų kiekis milžiniškas, dažniausiai įmonės, ieškodamos naujokų, organizuoja interviu koledžuose arba paskelbia atvirų durų dieną. Koledžuose studentai gauna laišką, kad kitą dieną vyks interviu ir jie gali atsiųsti savo CV. Atrenkama apie 30 ir siunčiama kalbėtis su įmone. O jeigu tai atvirų durų diena, studentas gali bet kada ateiti į įmonę. Keista aišku, nes kaip Shamik pasakojo, 2009 metais prie kompanijos, kur jis dirbo, durų susirinko 2000 studentų. Teko kviesti policiją.

Interviu klausimai nesiskiria nuo mums įprastų. Bet atsakymai skiriasi :) Labai.

Pirmas klausimas – na tai papasakok apie save. Privaloma atsakyme ne tik papasakoti apie kvalifikaciją ir išsilavinimą, bet ir detaliai susakyti, kokius koledžus ir vidurinę bei dešimtmetę mokyklą baigei, kuriais tiksliai metais ir koks pažymių vidurkis. Jei mažiau nei 60%, netgi vidurinėj mokykloj, šansų praeiti atranką mažai.

Negaliu suabsoliutinti, bet kol kas kiek darėm simuliacijų ir kiek liepėm pasakoti apie save, visi būtinai pradeda pasakoti apie savo silpnybes. Nu kaip šitaip galima?! Jie nesuvokia, kad to sakyti nereikia, jeigu niekas neklausia... O pagrindinės silpnybės: emocionalumas (tada mano klausimas būna – tai dažnai verki?), tingėjimas (be komentarų), šeima (labai dažnas atsakymas, nes reiškia, jog jie labai rūpinasi artimaisiais ir kartais nori išeiti iš darbo anksčiau, kad palydėtų močiutę į ligoninę).

Kitas klausimas – kokio atlyginimo tikiesi? Dažniausias atsakymas – man tiks toks, kokį jūs esate nusprendę skirti. Čia vėlgi dėl konkurencijos visi pasiryžę dirbti kad ir pusvelčiui, bet turėti nors kažkokį darbą.

O gyventi Delyje nėra taip jau pigu. Vidutinis atlyginimas 300 USD. Norint nuomotis butą, kaina prasideda nuo 240 USD už studio tipą. Metro išleidžiama apie 20 USD per mėnesį. Lieka 40 USD. Todėl daugelis dalinasi butą dviese/trise, poros negyvena kartu iki vestuvių, nes po jų tiesiog persikrausto pas kurio nors tėvus.

O apskritai, kas sakė, kad Indijoj pigu?! :) Mes gaminamės kasdien pietus ir vakarienę, todėl neišleidžiam daug pinigų maistui, grubiai skaičiuojant apie 7-8Lt per dieną, bet atvažiavus kaip turistui išlaidos mažiausiai trigubėja. Nes gatvės maistą greičiausiai valgyt bus baisu, todėl norėsis susirasti padoresnę kavinę ir bent kartą per dieną normaliai pavalgyti, o tai kainuoja apie 20Lt.

Pigiausia čia valgyti vaisius (0,5 kg bananų kainuoja apie 1-2 Lt) ir riešutus :) Daržovės taip pat labai pigios, prisipirkom pilną maišą bulvių, morkų, pomidorų, kalafiorų ir dar visko daug už 15Lt.

Keletas kainų:

Juodo šokolado plytelė – 3 Lt;

300g olandiško sūrio, kurio būna tik užsienietiško maisto parduotuvėse – 20Lt;

400g vištienos file – 5 Lt;

Pakelis sviesto (250g) – 14Lt;

Kava iš gatvės baristos – 50 ct;

Kava is McDonald‘o – 2 Lt;

0,5l skardinė indiško „Kingfisher“ alaus – 3Lt;

Vyno butelis – nuo 50Lt;

1,5l vandens butelis – 75 ct;

Šampūno buteliukas – 7 Lt;

Vienas rulonėlis tualetinio popieriaus – 4,5 Lt. Jo čia niekas nenaudoja, prabangos prekė :)

Kuomet reikia laisvadienio

Pasidariau šiandien sau laisvadienį. Tiesiog. Diena skirta paprastiems, bet taip reikalingiems dalykams. Nes jei dirbi šešias dienas per savaitę, o septintą bėgi tyrinėti Delio įžymybių, laiko sau ir nebelieka.

Užtat pagaliau palydėjau saulę terasoj. Tie maži džiaugsmai čia Indijoj... :)

Desertui

Dažniausiai kramsnojami dalykai čia - riešutai. O iš jų ir įvairių sėklų daromi karamele sulipinti blynai. Negaliu nustoti valgyti!

Sekmadienio popietė

Labas rytas!
Linkėjimai iš šaldytuvo.
Naktį buvo +10, pranešama, kad dar labiau šals. O mūsų butas be šildymo ir kiaurais langais. Brrrr.... Eisim šiandien po darbo pirkti šildytuvo.

Sekmadienis kaip visada skirtas turistavimui. Buvom šįkart Akshardham - didžiuliame šventyklų komplekse. Fotografuoti viduje negalima, neleidžia net mobiliųjų telefonų įsinešti, tad visos nuotraukos iš atvirukų. Įspūdinga vieta, nepaprastai. Pradėta statyti tik 2000 metais.

 

Na o pietums nuėjom į gatvės maisto festivalį centre. Daugybė indiško maisto, tik kaip visada, man per aštraus:) Labai skaniai atrodė paneer chilla - blynas su prieskoniais, į kurį isukta ryžių miksas, pomidoras ir panner. Paneer tai tradicinis indiškas sūris, labai minkštas, panašus i piure.

 Tai, ką aš valgiau - momos. Koldūnas, į kurį įsukta troškintų daržovių. Čili padažą gražinau atgal pardavėjui.

 O pats skaniausias dalykas - desertas kulfi. Skonis kaip šerbeto, bet iš tikrųjų gaminama iš pieno, jį ilgai kaitinant.

 O kalbant apie gatvės maistą, mus patikino, kad šįkart jis labai higieniškai paruoštas ir nereikia bijoti. Kol kas viskas gerai. Na o šiaip gatvėje nevalgom, baisoka visgi. Prisivežiau nesveiką kiekį vaistų nuo viduriavimo ir skrandžio problemų, bet dar nieko neprireikė. Pabelskit į medį už mane :)

Niekaip nesuprantu, kaip indai gali dirbti šešias dienas per savaitę... Laukiu atostogų. Jau kitos savaitės tračiadienį. Jeeeee!!! Dviejų savaičių kelionė po Rajastaną, šiaurės vakarinį regioną. Taj Mahalas tekant saulei, Kūčių vakaras Jaipure, kupranugarių safaris ir Naujieji Metai indiškai. Laukiu nesulaukiu!

Ryto džiaugsmas

Šiąnakt lijo! Pylė kaip iš kibiro pora valandų. Negalėjau tuo patikėti!

Medžiai atgavo žalią spalvą, bet svarbiausia, kad pagaliau galima įkvėpti oro. Švaraus ir gaivaus.

Kiek nedaug reikia iki laimės :)

Įdomybės

Jau trečią kartą per dieną ofise dingo elektra. Bandau rašyti, kiek ekranas apšviečia klaviatūrą. Daug visokių minčių prisikaupė per savaitę apie indiško gyvenimo ypatumus ir pasaulio suvokimą. Kadangi kartu su Shamiku vedam 2 paskaitas per dieną, labai įdomių diskusijų pasitaiko. Tad dalinuosi.

Didžiulė problema Indijos universitetuose ir koledžuose – tyčiojimasis iš pirmakursių. Angliškai – ragging. Kiekviename koledže, kuriame buvom, kabo didžiuliai ženklai, įspėjantys, jog draudžiama tyčiotis. Taip pat piniginių baudų sąrašas už kiekvieną prasižengimą. Galėjom numanyti, jog tai didelė problema, bet kad tokia didelė, net negalėjom įsivaizduoti.

Tyčiojimasis prasideda nuo pat pirmos dienos. Visur – paskaitose, bendrabutyje, viešoj vietoj. Ne tik psichologiškai, bet ir fiziškai. Jie turi valyti vyresniųjų kambarius, daryti visokias nesveikas užduotis. Ir tai tik geriausia, kas gali nutikti. Shamik pasakojo truputį, ką jam teko patirti. Man tai priminė kankinimus lageriuose ir kalėjimuose. Didelė dalis tokių patyčių neištveria, atsiduria ligoninėse, psichiatrinėse, apie 20 žmonių yra žuvę.

Kodėl koledžų vadovybė nesiima veiksmų? Dėl dviejų priežasčių. Pirma - studentas moka pinigus, todėl neapsimoka jo išmesti. Indijoj yra šimtai koledžų, bet kas gali jį įsteigti ir jų veikla mažai kontroliuojama. Tad tai verslas. O antra – išmesto studento draugai gali atkeršyti. Ir labai žiauriai. Todėl vadovybė tiesiog bijo. Kaip Shamik pasakojo, dabar situacija yra šiek tiek geresnė nei prieš 10 metų. Yra įstatymai, numatytos bausmės, kurios gali būti iki 3 metų kalėjimo, 10 tūkst. USD bauda arba draudimas visą likusį gyvenimą įstoti į bet kokį koledžą. Bet tradicijos turbūt taip greitai nesikeičia...

 

Apie eismą. Jeigu Lietuvoje einant per gatve pasižiūrim į kairę, Anglijoj į dešinę, tai Indijoj turi visą laiką kaip išprotėjęs sukioti galvą į abi puses, nes niekada nežinai kas, iš kur ir kaip atvažiuos ir ant kojos užvažiuos.

Vairuotojai apskritai nežiūri į šoninius veidrodėlius (pas daugelį jie išvis yra nuimti nuo mašinų), galinio vaizdo veidrodėlis nusuktas taip, kad vairuotojas matytų save, o ne galinį vaizdą. Atšvaitai yra išvis neegzistuojantis dalykas. Jeigu reikia apsisukti arba važiuoti prieš eismą, tai imi ir važiuoji, čia ir dabar. Niekas dėl to nepyksta. Eismo juostos yra, bet labiau dėl spalvos ant asfalto, negu realios naudos. Važiuojant tarp miestų keliu, kuris turėtų būti greitkelis, galima sutikti visko – vežimų, traukiamų arkliais, dviračių, pedalais minamų rikšų. Jie labai mėgsta važiuoti plačiai, tad dažnai užima kelio vidurį (greitkelyje!). Tad skaičiuojant laiką 100km atstumas yra įveikiamas ne per valandą ar pusantros, kaip būtų galima tikėtis, bet geriausiu atveju per dvi/dvi su puse. 

 Jeigu pametei mašinos numerį, ne bėda, gali jį atsispaudinti ant popieriaus ir prisiklijuoti.

 

Pats keisčiausias ir labai graudus dalykas, kurį mačiau, kad kūdikiams, net ir patiems mažiausiems, juodai apvedamos akys. Tikima, kad tai apsaugos nuo piktųjų dvasių...

Pasilinksminimui:

·          - Antradieniais mėsos parduotuvės nedirba. 

·          - Indijoje nėra tokio dalyko kaip opera ar baletas.

·         - Vyriausybė nori užblokuoti „feisbuką“ ir „tviteri“, nes bijo, jog neįvyktų taip, kaip Egipte ar Tunise.

·        -  Indijos kaimai turi labai keistus pavadinimus: Dramblys ir arklys bėga kartu; Nupjauta nosis; Dingusi galva; Garbanotas ragas.

 O čia tradicinis pietų Indijos, Keralos, šokis - Bharatanatyam. Norėčiau gyvai pamatyt :)

http://www.youtube.com/watch?v=fZBKGPW0KLg&feature=relmfu

Ir dar vienas.
http://www.youtube.com/watch?v=X6wuBXf1Gec&feature=related

Nauji laikini namai!

O taip! Štai ir nuotraukos, kaip mes dabar gyvenam :) Savininkas namo buvęs karininkas, labai malonus žmogus. Ir susišnekėt galima! Epitetas, kurį tikrai ne apie kiekvieną indą pasakysi.

 

O čia itin siauri ir itin statūs laiptai į terasą. Laukiu vakaro, kuomet busiu namie ir galėsiu nufotografuot saulėlydį:)

Sekmadienio popietė

Kadangi tai beveik jau tampa tradicija, sekmadienio popietė skirta turistinių vietų lankymui. Šį kartą tai buvo Lodi Gardens - didžiulis ir labai gražus parkas, gryno oro oazė miesto dulkėse.

 Parkas pilnas piknikaujančių šeimų. O kadangi šeima Indijoj susideda iš mažiausiai 10 žmonių, tai linksmybių netrūksta.

 Parkas buvo įkurtas XV amžiuje ir visi matomi pastatai - mauzoliejai Lodi dinastijos valdovams.

 Šio sekmadienio kompanija - Mikaela iš JAV, Maarten iš Belgijos ir mano sugyventinė Yuliya iš Ukrainos.

 Dar trumpai buvom sustoję prie Indijos vartų - memorialo žuvusiems indų kariams.

Na o vakarą baigėm kiniečių kavinėj. Pakeliui dar visai neplanuotai iš gatvės prekiautojo nusipirkau ant sienos pakabinamą visos Indijos žemėlapį. Nežinau, kur aš jį tiksliai panaudosiu, bet bus geras suvenyras. Iki šiol stebiuosi indų sugebėjimu įsiūlyti nereikalingą daiktą :)

Dar viena savaitgalio naujiena ta, jog mes persikraustėm! Į butuką visai šalia mūsų darbo. Su nuosava terasa ant stogo. Bet apie tai kitam įraše, kuomet padarysiu nuotraukų:)