Šis sekmadienis buvo truputį kitoks - darbingas. Kadangi šeštadienį pasiėmiau laisvadienį ir dirbau antrąjį darbą, sekmadienį teko ateiti į ofisą. Bet tik pusdienį, nes pabėgau į prieskonių turgų ir saldumynų parduotuvę.
Straipsnis apie saldumynų ir prieskonių rūšis dar laukia savo eilės, nes reikia pirmiausia viską išragauti ir išbandyti. Tai aš sėkmingai tą ir darau. Nusipirkau visą dėžę skanumynų, rinkausi skaniausią:)
O šeštadienį dirbau karnavale. Kažkoks verslininkas nusipirko žemės plotą, ruošiasi ten statyti gyvenamuosius namus, tai ta proga, kad jis sugebėjo šitą žemę nusipirkti, padarė šventę - atsidėkojimą dievams ir dar bala žino kam. Kalnai maisto, dainininkai, šokėjai, loterijos, cirko artistai, mes, kurios stovėjom prie įėjimo ir šypsojomės. Buvo apie 2-3 tūkst žmonių. Mane indai iki šiol stebina...
Po tokio cirko grįžtu namo, į įprastą gyvenimą:)
O čia pozuoklė, kurią sutikau eidama į darbą :)
Dar vienas nuotykis, kurio nepasakojau. Neseniai visai atsitiktinai sutikom australą, kuris keliauja vienas, tik ką atskrido į Indiją ir bando susivokti aplinkoj. Ir pačia pirmą dieną jis jau padarė 3 esmines klaidas.
1 - neturėjo traukinių bilietų;
2 - neturėjo viešbučių rezervacijų ir net nebuvo susirašęs jokių pasirinkimo variantų;
3 – išmoko indiškai ačiū ir atsiprašau.
Kodėl tai klaidos?
1. Bilietus reikia užsisakinėti kaip įmanoma anksčiau, nes jie tiesiog tirpsta. 2 savaitės yra sakyčiau minimalus laiko tarpas, kada dar galima jų gauti. O jei ne, tada belieka eiti į turistinę agentūrą ir pirkti iš jų, nes yra tam tikras kiekis visada paliekamas turistams, vadinamas turistine kvota. Bet taip perkant bilieto kaina mažiausiai dvigubėja. Taip kad planavimas būtinas.
2. Jeigu neturi viešbučio ir išėjęs iš traukinių stoties net nežinai į kurią pusę eiti, būsi tikrąja to žodžio prasme užpultas bent dešimties indų, kurie bandys įsiūlyti viešbučius, rikšas, gidą ir dar velnias žino ką. Pateksi į tokį chaosą, kad norėsis išsitraukti plaktuką ir visiems trinktelti.
3. Indų žodyne nėra mandagumo žodžių. Jokių. Tik liepiamoji nuosaka.
Taip kad man labai juokinga, kai atvažiuoja keliautojai a la ieškoti nušvitimo, nieko neskaitę apie šalį ir net neįsivaizduojantys, kaip čia pasaulis sukasi. Aš suprantu tokį keliavimą Europoj, kai tu bet kada nuėjęs į stotį gali įsėsti į traukinį ir važiuoti kur tau reikia, bet Indijoj tai neįmanoma. Todėl paskui ir sklando tokios istorijos, kaip Indijoj apgavo, apsuko, ne ten nuvežė, naktį apvogė...
1 - neturėjo traukinių bilietų;
2 - neturėjo viešbučių rezervacijų ir net nebuvo susirašęs jokių pasirinkimo variantų;
3 – išmoko indiškai ačiū ir atsiprašau.
Kodėl tai klaidos?
1. Bilietus reikia užsisakinėti kaip įmanoma anksčiau, nes jie tiesiog tirpsta. 2 savaitės yra sakyčiau minimalus laiko tarpas, kada dar galima jų gauti. O jei ne, tada belieka eiti į turistinę agentūrą ir pirkti iš jų, nes yra tam tikras kiekis visada paliekamas turistams, vadinamas turistine kvota. Bet taip perkant bilieto kaina mažiausiai dvigubėja. Taip kad planavimas būtinas.
2. Jeigu neturi viešbučio ir išėjęs iš traukinių stoties net nežinai į kurią pusę eiti, būsi tikrąja to žodžio prasme užpultas bent dešimties indų, kurie bandys įsiūlyti viešbučius, rikšas, gidą ir dar velnias žino ką. Pateksi į tokį chaosą, kad norėsis išsitraukti plaktuką ir visiems trinktelti.
3. Indų žodyne nėra mandagumo žodžių. Jokių. Tik liepiamoji nuosaka.
Taip kad man labai juokinga, kai atvažiuoja keliautojai a la ieškoti nušvitimo, nieko neskaitę apie šalį ir net neįsivaizduojantys, kaip čia pasaulis sukasi. Aš suprantu tokį keliavimą Europoj, kai tu bet kada nuėjęs į stotį gali įsėsti į traukinį ir važiuoti kur tau reikia, bet Indijoj tai neįmanoma. Todėl paskui ir sklando tokios istorijos, kaip Indijoj apgavo, apsuko, ne ten nuvežė, naktį apvogė...
Indija nėra lengva šalis keliauti, jeigu neplanuoji visko iš anksto. Nebent turi LABAI daug pinigų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą