Patarimai keliaujantiems po Indiją

Daug patarimų rašiau anksčiau štai čia --> Atradimai po kelionės, tad dabar tai, ko nepaminėjau, arba kelios temos detaliau.

Oras

Nėra geriausio laiko skristi į Indiją, ji tiesiog per daug didelė ir temperatūrų skirtumai didžiuliai. Delyje lapkričio – kovo mėnesį temperatūra artimiausia mums, dienomis +25 - +20, naktimis +15, sausio mėnesį naktimis būna ir +5. Miegoti šalta, net labai, nes centrinio šildymo nėra, tačiau čia jau kiekvienas renkasi, kas jam geriau. Nuo balandžio prasideda vasara, kai dienomis +40, naktimis +25. Kvėpuoti sunku, saulė kepina, dieną praktiškai neįmanoma būti lauke. Tačiau jei traukia Himalajai ir šiaurinis jų regionas, liepa/rugpjūtis kaip tik yra geriausias laikas, nes visi keliai atidaryti.

Indijos pietuose, Keraloje, vasario vidury dieną buvo +35, naktį +25. Tvanku. Puikus laikas per Kalėdas pabėgti iš Lietuviškos žiemos.

Skrydžiai

Vietiniai skrydžiai šalyje nėra brangūs, kaip ir skrydžiai į artimas šalis – Šri Lanką, Nepalą, Tailandą. Už 80 USD dažnai galima rasti bilietų iš Delio į abi puses. Geriausias puslapis tam – www.cleartrip.com.

Laikas

Saulė teka 6:30, leidziasi irgi taip pat. Todėl diena trumpa, geriausia važiavimą planuotis anksti ryte arba vakare. Naktiniai traukiniai padeda sutaupyti daug laiko.

Goa ar Kerala?

Aš visom keturiom už Keralą. Ne tik paplūdimys, bet ir galybė gražių gamtos vaizdų – kanalų regionas, kalvos, uolos, galima nuvažiuoti net iki piečiausio Indijos taško, kur susikerta Indijos vandenynas bei Arabijos jūra.  Goa labai jau turistinė ir ten tik jūros krantas. 

Taj Mahal

Jis penktadieniais uždarytas.

Uodai

Galima pasigauti maliariją arba dengue fever. Apsauga nuo uodų geriau turėti, o tablečių galima pigiai nusipirkti ir atskridus.

Kainos

Jeigu atrodo, kad moki daug, reiškias taip ir yra. Reiškias, kažkur ne ten nuėjai, kur lupa iš turistų kiekvieną centą, arba nemoki derėtis.

Nakvynės Kainos nuo iki, priklauso nuo pageidavimų.  Skiriant 50Lt žmogui nakčiai labiausiai turistiniuose miestuose (Delis, Agra, Jaipuras) galima gauti superinių variantų.  Kitur kainos mažesnės, užsisakinėti iš anksto tikrai nebūtina.

Keraloje neturėjome užsisakę net pirmos nakvynės, tiesiog oro uoste pasakėm, kad norim mokėti ne daugiau 10USD žmogui ir gavom kambarį pačiam senamiesčio centre. Vėlgi viskas priklauso nuo prabangos pageidavimų. Kerala apskritai man liko kaip nuostabiai ramaus ir pigaus krašto prisiminimas, nes viešbuty pasakydavom, į kurį miestą planuojam keliauti kitą dieną, gaudavome viešbučio savininko draugo, gyvenančio tame mieste numerį, ir nakvynę turėdavome už 8 USD trims asmenims. Ir taip kiekvieną dieną.

Dėl rikšos nuomos visai dienai pasivažinėti po apylinkes ir apskritai dėl visų kainų geriausia pasitarti viešbuty, kad išėjus į gatvę neištiktų šokas. Viešbutis dažnai netgi pats suorganizuoja transportą už padorią kainą.

Maistas brangiausiai kainuoja Delyje, nes labai sunku rasti vietinių restoranų normaliomis kainomis. Vienas pavalgymas gali kainuoti apie 8USD, be alaus. Kitur žymiai, pigiau, vidutiniškai 3 USD už sočius pietus. Beje, dažniausiai visos porcijos yra tikrai didelės, tad geriausia pasiimti vieną patiekalą ir indiškos duonos kiekvienam. Kelaiujant dviese 10USD dienai maistui yra optimali suma.

Maistas

Žodynėlis, kad atsivertus meniu būtų galimą nors kažką suprasti:

Masala - prieskoniai

Chai – Indiška arbata su pienu. Masala chai – su prieskoniais

Paneer – Indiškas sūris

Shahi paneer  - Sūris kokoso piene

Matar (panner) – Sūris ir žirneliai saldžiarūgščiame padaže

Paneer Tikka – Sūris, keptas ant iešmo ant laužo

Dal – ištroškinti lęšiai, pupelės ar žirneliai

Aloo - bulvė

Palak - špinatai

Gobi - kalafioras

Pulao - žirneliai

Pyaz - svogūnas

Roti – maža duona

Naan – didelė duona

Parantha – duona, kepta keptuvėje, o ne orkaitėje

Raita –jogutinis padažas, naudojamas kaip padažas arba užtepas duonai

Tandoori – cilindro firmos krosnis, naudojama kepimui. Dažniausia galima paragauti Tandoori chicken.

Thali – lėkštė su įvairiais patiekalais. Kiekvienas regionas turi savo tradicinį Thali. Būtina išbandyti.

Jeera – kuminas

Dahi – jogurtas (nesaldus)

Gulab Jamun – desertas iš miltų ir pieno tešlos, išvirtas aliejuje ir panardintas į cukraus sirupą.

Kheer – ryžių pudingas

Lassi – jogurtinis gėrimas

Elektra

Ji tikrai dažnai dingsta, kartais trumpam, kartais kelioms valandoms, kartais atsikėlus ryte jos tiesiog nebūna, tad taisyklė Nr.1 – jei gali pasikrauti telefoną dabar, tai ir pasikrauk.

Adapterio nereikia, visur į rozetę telpa mūsų kištukai. Galima nebent pasiimti anglišką, jei užklystumėt į kokį mažiau turistinį kraštą.

Pasiimti

- Ausų kištukus. Tikrai labai LABAI rekomenduoju.

- Dezinfekcinio skysčio rankoms. BŪTINA.

- Vaistų nuo viduriavimo ir PERŠALIMO. Ten visur kondicionieriai, gerklės skausmas pasireiškia jau trečią dieną.

- Skiepai. BŪTINA. Higiena ten nelabai suprantamas žodis.

- Šiltą pižamą ir kojines miegojimui, jei keliaujat žiemą. Primenu, naktį +5 ir jokio šildymo.

- Daug kojinių. Einant į šventyklas visuomet reikia nusiauti batus. Nebent aišku norėtumėt ten basomis vaikščioti...

- Tualetinio popieriaus. Jo niekur nebūna, bet aišku galima ir vietoj nusipirkti.

- Imti kuo mažiau rūbų ir daiktų. Viską galima nusipirkti ir itin pigiai. Ir ne tik rūbų, bet ir visokiausių suvenyrų, daiktų namams , prieskonių ir t.t. Kaip taisyklė, į lagaminą viskas netelpa... Beje, su Finnair galima vežtis 23Kg lagaminą, su Aeroflot – 30kg :)

Nuorodos

www.cleartrip.com – skrydžių ir traukinių bilietų rezervavimui;

www.trainenquiry.com – traukinių grafiko informacija. Būna, kad jie vėluoja...;

http://www.seat61.com/India.htm – keliavimo traukiniu Indijoje gidas. BŪTINA perskaityti;

www.redbus.in – autobusų bilietų rezervavimas;

www.taxiautofare.com – taksi Delyje;

www.delhimetrorail.com – Delio metro;

http://www.delhievents.com – renginiai Delyje;

www.thedelhiwalla.com – gyvenimo būdo gidas Delyje;

www.ndtv.com – Indijos naujienos.

Žodynėlis

Challe? [Čalė] - Einam?

Challo. [Čalo] – Einam.

Theekhai  [Tike] - OK.

Sida [sida] - tiesiai

Kitna? [kitna] – kiek?

Ek – Do – Teen – Char – Paach – [ėk – do – tyn – čar – pač] - 1-2-3-4-5

Handji [handži]  – Taip (mandagiai)

Ha [ha] – Taip (draugui)

Lyg ir viskas. Vis tiek tokiai kelionei 100% pasiruošti neįmanoma. Indija pati savaime yra nuotykis, į kurį reikia tiesiog nerti:)

Varanasi

Tik 12 valandų naktiniu traukiniu ir mes Varanasyje. 2 dienos mieste, apie kurį tiek girdėta ir skaityta. Tad atradimai prasidėjo.

Visos kelionės nuotraukos štai čia --> Nuotraukos iš Varanasi

Varanasis yra seniausias Indijos ir vienas iš seniausiai pasaulyje apgyvendintų miestų. Klaidžiojant gatvėmis tarp tūkstančio metų senumo pastatų sunku nesižavėti. Kartais apimdavo jausmas, kad tai panašu į Veneciją. Tik aišku karvės ir šiukšlės greitai gražindavo į tikrovę. Žiūrėti po kojomis teko dažniau negu į pastatus.

Yra 2 dalykai, kurios būtina padaryti. Praplaukti krantine vakare, kuomet atliekama Gango pagerbimo ceremonija (aarti) ir praplaukti ryte, kuomet žmonės maudosi, medituoja, skalbia ir atlieka šventus ritualus.

Vakarinė ceremonija

Rytiniai ritualai

Pati įspūdingiausia akimirka buvo tuomet, kai priplaukėm prie krematoriumo. Degė gal 10 laužų. Sunku suvokti, kad juose deginami kūnai. Matėme, kaip ką tik murusio žmogaus kūnas, apvyniotas audeklu, ant neštuvų buvo nešamas iki upės. Tada jis panardinamas į Gangą ir ištraukus paliekamas valandai. Tuo metu vyriausias sūnus nusiskuta galvą, apsirengia baltais drabužiais ir nusiprausia Gange. Tik tada kūnas dedamas į laužą. Laužas dega apie 3 valandas, o artimieji stovi šalia jo ir laukia. Negalima verkti, nes tada siela negalės ramiai išeiti. Tad iš esmės viskas vyksta džiugiai ir ramiai.

Kremacijos kaina priklauso nuo pasirinkto medžio ir jo kiekio. Vidutiniškai tai kainuoja 20000Rs = 1000Lt, kas Indijoje yra labai dideli pinigai. Medis atvežamas iš miškų už 300km. Kremacija vyksta 24 valandas per parą, o ugnis laužui uždegama iš šventyklos, kur dega amžinoji ugnis.

Labai keistas jausmas būti ten, stebėti žmones iš arti. Smegenys žino faktą, kad indusitams tai yra švenčiausia vieta žemėje, bet suvokti sunku. O kuomet plūduriuoji valtyje, matai ant kranto degančius laužus, jauti dūmų kvapą ir girdi meditacinę muziką, jausmas tikrai magiškas. Nuotrauka iš atviruko, nes fotografuoti draudžiama.

Varanasis visoje Indijoje garsus savo šilko gaminiais (atradimas!). Moterys Varanasyje austais sariais puošiasi tik ypatingomis progomis. Gaminių galima nusipirkti tiesiai iš fabrikų be antkainio, kuris Varanasio parduotuvėse siekia apie 50%, o Delyje gali būti ir 100%-200%.

Šilkinė plona skarelė man kainavo 400Rs = 20Lt. Parduotuvės savininkas pasirodo labai daug gaminių eksportuoja į Estiją. Populiariausios yra patalynės. Siūlė įsigyti už 2000 Rs = 100Lt, gaila, kad į lagaminą man nebetilptų. Įdomu, kokia kaina Estijoj arba Lietuvoj?

Norint patikrinti, ar šilkas tikras, reikia paimti siūlą ir jį padegti. Jei tai netikras šilkas, jis smirdės plastmase ir susidarys išsilydžiusios plastmasės gumulas, kuris taip ir liks prikibęs prie siūlo. Tikras šilkas padegtas smirda kaip padegti plaukai, o nuodėguliai iškart nukrenta ir rankoje lieka gražus siūlas. Taigi važiuojant pirkt šilko reikia pasiimti žiebtuvėlį.

 Taigi mus įkalbėjo. Truputį apsipirkom :)

 

Kelionės desertas - Hello to the Queen - Laba diena Karalienei. Kasdieniniame indų gyvenime maisto produktų pasirinkimas labai ribotas, tad iš tų pačių produktų prisigalvojama visokių įdomybių :) Čia bananai, apvolioti sausainiuose, apibastyti riešutais ir ant viršaus užkrautas ledų bokštas su šokoladu.

 O kadangi lauke buvo +40 ir tikrai buvo fiziškai neįmanoma kažką daryti nuo 11 ryto iki 4 popiet, tai restoranėlyje ne tik valgėm, žaidėm UNO, bet ir žiūrėjom kriketą. Toks jausmas, kad kriketas Indijoj rodomas 24/7. Bandėm suprasti taisykles, bet pasirodė per daug sudėtinga.

 Na ir galiausiai, ištrauka iš mano skaitomos Indų rašytojo Chetan Bhagat knygos The 3 mistakes of my life (3 mano gyvenimo klaidos). Labai indiška knyga, padedanti suprasti, kad kasdieniame indo gyvenime svarbiausi dalykai yra kriketas, pinigai/verslas ir politika.

 Indijoje nėra vietos svajonėms. Ypač jei tau vieną kartą jau nepasisekė. Aš pagaliau suvokiau induizmo filosofijos esmę, kad reikia būti patenkintu tuo, ką turi, negu siekti daugiau. Tai nėra kažkokia stebuklinga išmintis, išrasta senovėje, tiesiog išgyvenimo mantra šalyje, kur troškimai yra nuolat žudomi. Ši maža parduotuvė prie šventyklos yra mano likimas ir uždirbti truputį pinigų nulemta mano karmos. Daugiau nelemta. Aš giliai įkvėpiau, pasijutau daug geriau ir atsidariau pinigų stalčių.

Gal todėl Indijoje tiek daug skurdo? Nes tiesiog jų religija sako būti patenkintam tuo ką turi?

Na ir pačiai pabaigai, gatvės gyvenimas. Gal norėtumėte vaisių kokteilio? Su mėsyte?

Užrašas viešbučio kambaryje. Labiausiai man patinka - Mes neskalbiame Gange ir rankomis, tik skalbimo mašina:)

Dilli. Filmas apie svajones.

Dilli. Dokumentinis filmas, rodytas 73 tarptautiniuose kino festivaliuose.
Filmas apie svajones tų, kurie neturi nieko ir gali tik svajoti.
Iš filmo tinklalapio (http://www.dillifilm.com/):

Šiame mieste kiekvieną dieną gimsta svajonė.
Paprasta svajonė.
Kantri svajonė.


Milijonai žmonių visoje Indijoje palieka namus ir šeimas tam, kad pabandyti surasti geresnį gyvenimą Delyje. Jau 100 metų Delis yra moderniosios Indijos sostinė ir stovi užstrigęs kryžkelėje. Būdamas vienas iš greičiausiai augančių miestų pasaulyje, jis taip pat yra ir namai antrojo pagal dydį lūšnyno Indijoje gyventojams. 


Filmas pasakoja istoriją tų, kurie yra nematomi šiame mieste akimis. Tų, kurie bando statyti savo svajonę.

20 minučių filmas pabandyti suprasti žmonių gyvenimus. Istorijos sukrečia, ypač kiekvieną dieną tai matant savo akimis. Filmo nuoroda --> Dilli

P.S. Commonwealth Games - buvusių britų kolonijų žaidynės, prilyginamos pasaulio olimpiadai. 2010 metais jos vyko Delyje, kur dalyvavo 6000 atletų iš 71 valstybės, jie rungėsi 21 sporto šakoje ir iš viso vyko 252 renginiai. Tai buvo didžiausios žaidynės istorijoje, kartu su didžiausiu pinigų plovimo skandalu istorijoje.

Kingdom of dreams

Kingdom of dreams - Svajonių karalystė. Taip skambiai pavadintas milžiniškas, neseniai pastatytas kompleksas, kviečiantis pažiūrėti miuziklą, pavalgyti ir tiesiog praleisti laiką.

Prabanga (tai yra vienas iš mėgstamiausių indų žodžių), masiškumas, blizgesys, gigantiškumas, dekoracijos, pompastika... Nerandu tinkamų žodžių apibūdinimui, nes netgi šitie atrodo per daug silpni. Tai tikrai atima žadą. Kiek žmogus gali sugalvoti vien tam, kad tie indai, kurie turi pinigų ir neturi jų kur dėti, galėtų eilinį kartą nerti į fantazijas ir tokiu būdu linksmintis. Gaila, kad nei nuotraukos, nei video neperteikia patirto įspūdžio.

O po miuziklo vėl keliavom pėstute į metro, kuomet pro šalį važiavo naujausi BMW, o šalia karalystės vartų benamiai vaikai prašė pinigėlių. Nesibaigiantys ir vis dar stebinantys kontrastai Indijoje.

Įėjimas į karalystę

Visiems viskas aišku? Negi nekeista, kodėl yra statomi tokie ženklai?...

Įėjimas į teatrą

  

 

Ir spektaklis prasideda. Pats miuziklas? Hm, negaliu sakyti nei kad patiko, nei kad nepatiko. Jis tiesiog indiškas :) Sukurtas nerealus spektaklis akims (dekoracijos, spalvos, atlikėjų masė, blizgučiai), bet pats miuziklas na tai šiaip sau. Istorija iki ašarų mintinai žinoma, apie neturtingos valstietės priglaustą pamestą princą ir jam užaugus bandymą atgauti savo sostą. O indų vaidyba tikrai nėra stiprioji jų pusė. 

Vienintelis rišlus sakinys, kurį aš sugebėjau pasakyti po reginio: "Visko tiesiog per daug....".

  O štai taip atrodo maisto paviljonas ir restoranai. Dangus dirbtinis :)

Sitara

Sitara yra vienas žinomiausių ir populiariausių indų muzikos instrumentų. 

Vakaruose sitarą ypatingai išpopuliarino Bitlai, ieškoję nušvitimo gyvendami kurį laiką Rishikesh miestelyje kalnuose (mano nuotraukos iš ten yra štai čia --> Rishikesh ). Paklausykit "Norwegian Wood" arba "Within You Without You".

Viena iš žymiausių šiuolaikinių sitaros atlikėjų - Anoushka Shankar.

 Jos tėvas, garsiausias sitaros atlikėjas pasaulyje, Ravi Shankar, taip pat yra ir Norah Jones tėvas. Taigi Norah Jones yra pusiau indė;) Na bet ne apie ją čia. Nuoroda į video, kur galima matyti ne tik grojančią Anoushka, bet ir tradicinį indišką šokį --> Anoushka Shankar

Netgi Stingas įrašė dainą kartu su ja ir Karsh Kale, indiškų būgnelių (Tabla) atlikėju. Paklausykit, man labai patiko:)

 

 Dėl galimybių improvizuoti sitaros muzika lyginama su jazz ir daugybė atlikėjų ja improvizuoja.

Vasara

Sausį siunčiau linkėjimus iš šaldytuvo. O šiuo metu linkėjimai iš orkaitės. Norėčiau pati įlįsti į tą šaldytuvą dabar... Jokio lietaus jau antras mėnuo, visur dulkės ir smogas.

 O su šiluma atsirado ir naujas kambariokas. Tegu jis gyvena aišku, negaila, bet lovos dalintis su juo tai nenoriu, ne ne ne.

Dienos nuotrauka

Mano kasdieninis kelias į darbą.