Tolimesnio nušvitimo beieškant

Rishikesh, a set on Flickr.

3 dienos, praleistos nuostabiame kalnų miestelyje, jogos sostinėje.

Matėm daug beždžionių ir karvių, kas jau nebestebina.

Matėm didžiulį šiukšlyną pačioj kalno viršūnėj, kur lipti reikia itin stačiu šlaitu gera pusvalandį, ir pasirodo ten yra kaimas, kur lūšnynuose gyvena žmonės ir laukia turistų.

Matėm daug Gange besimaudančių indų. Aš irgi įmerkiau savo kairiosios rankos mažąjį pirštelį, Gediminas įmerkė visus penkis. Šventi pirštai. Kol kas nenugangrenavo:)

Na o svarbiausia, kad matėm daugybę „nušvitusių“ užsieniečių, kuomet nušvitimas reiškia apsirengti pačius baisiausius rūbus, neplauti galvos 2 savaites ir apsirūkius žolės dainuoti visa gerkle „Šiva šivaaaaaaaa“... Tai sukėlė daug minčių apie nušvitimo paieškas ir jo suvokimą.

O jei kada nuvažiuosit ten, žinokit, kad Baba masažo centras daro patį geriausią pėdų masažą. Atjungė mane visiškai. Rekomenduojam :)

Pabaigai  - spėkit, kiek laiko trunka nuvažiuoti 250km traukiniu?
Atsakymas - 6,5val. Ir tai yra vienintelis traukinys, važiuojantis ta kryptimi. Alternatyva nebent autobusas, jei norisi tiek pat laiko kratytis kėdėse, panašiose į Ryanair'o ir su dar mažesniais tarpais. Incredible India :)

Nušvitimui

Kaip jau minėjau, nušvitimas Indijoje bet kokiu atveju ateis, nori to ar ne. Neįjungiant meditacinės būsenos neįmanoma išgyventi tokiam miesto chaose ir triukšme.

Tačiau jausmas, kai supratau, jog štai ką žmonės vadina nušvitimu, įvyko Pushkar miestelyje, Savitri šventykloje ant kalno. Vakarėjo, saulė darėsi raudona, viskas atrodė paskendę rūke. Sėdėjom žiūrėdami i tolį, gėrėm arbatą, o iš šventyklos sklido muzika, panaši į tą, kurią įdedu. Ramybės ir meditacijos akimirka... :)

http://www.youtube.com/watch?v=8CnhcGpmH9Y&feature=related

Esmių esmė

Esmių esmė:

1) Gulab Jamun yra pats skaniausias desertas pasaulyje! Atrodo kaip mūsų namų gamybos varškės spurgos, tik jos pagamintos vien iš sviesto, miltų ir pieno. Laikomos cukraus sirupe ir valgomos šiltos. Stodavome bent po kelis kartus per dieną jų nusipirkti. 

2) Indai net nuo paso nesugeba nurašyti teisingos tautybės. Tad sausio 1 dieną gavome sąskaitą už viešbutį, kur paaiškėjo, jog esame Lesoto piliečiai. Nauji metai = nauja tautybė. Aš visada apie tai svajojau!

3) Susipykom su savo karma. Aš vieną kartą, Gedas net 2. Nepaaukojom tūkstančių pinigų savo šeimos, draugų ir benamių laimei. Diskusija apie tai, jog auka turėtų būti laisva valia ir be jokių nustatytų kainų buvo beviltiška ir mus dar bandė įtikinti, kad meldimasis ir tikėjimas niekada nėra už dyką. Tad dabar kenčiam nuo savo blogų karmų ir po truputį bandom išpirkti nuodėmes.

4) Nušvitimas Indijoj tikrai ateina. Vienareikšmiškai. Nori tu to ar ne.

Su Naujaisiais!!!

Indijos spalvos

Colours of India, a set on Flickr.

Hakuna Matata. Išvertus iš "Liūto karaliaus" filmuko - jokių rūpesčių. Įsimylėjau Indiją, jos mažus miestelius, spalvas, skanų maistą, saldumynus, besišypsančius vaikus ir tą gyvenimą be jokio streso. Indija nėra Delis, tuo dabar tik dar labiau įsitikinau, tad mano pasižadėjimas metų pradžiai - stengtis kiekvieną savaitgalį pabėgti iš miesto ir pasidžiaugti tikrąja Indija, spalvota ir atimančia žadą.